Atleidimas ir darbo su juo galimybės psichoterapijoje | Mokymai vyks 2026 m. balandžio 16 d.
Lektorius: psichologas-psichoterapeutas Dalius Kurlinkas
Nuotolinis seminaras | 2026 m. balandžio 16 d. | 5 akad. val.
📍 Platforma: Zoom
🕔 Laikas: 17:00–21:15
Supažindinti dalyvius su šiuolaikine, mokslu ir įrodymais grįsta atleidimo samprata psichologijoje, psichoterapijoje ir neuromoksle bei pristatyti praktines intervencijas, kurios gali būti taikomos dirbant su žmonėmis, patiriančiais stiprią nuoskaudą, kartėlį, priešiškumą, keršto troškimą, savęs baudimą ar sunkumus atleisti.
🔹 Atleidimo sampratą šiuolaikinėje psichologijoje, psichoterapijoje ir neuromoksle.
🔹 Nuoskaudų kaupimo ir užstrigimo patirtose skriaudose poveikį psichologinei savijautai, santykiams ir gyvenimo kokybei.
🔹 Atleidimo poveikį psichinei ir fizinei sveikatai.
🔹 Gebėjimo atleisti sąsajas su asmenybės bruožais.
🔹 Atleidimo galimybes ir ribas terapiniame procese.
🔹 Įrodymais grįstas intervencijas, taikomas dirbant su nuoskaudos, kartėlio ar keršto troškimo patirtimis:
✔ REACH modelį
✔ kognityvinę elgesio terapiją (KET)
✔ dialektinę elgesio terapiją (DBT)
✔ radikaliai atvirą dialektinę elgesio terapiją (RO-DBT)
✔ priėmimo ir įsipareigojimo terapiją (ACT)
✔ į atjautą orientuotą terapiją (CFT)
🌍 Temos aktualumas
Dauguma žmonių gyvenime susiduria su situacijomis, kuriose patiria skriaudą, neteisybę, pažeminimą ar išdavystę. Tokios patirtys gali sukelti stiprias emocijas ir paskatinti ilgalaikį nuoskaudos laikymą, priešiškumą ar keršto troškimą. Tokiais atvejais atleidimo procesas gali tapti svarbiu psichologinio išsilaisvinimo ir adaptacijos veiksniu (Wade ir kt., 2014; Enright & Fitzgibbons, 2015).
Šiuolaikinėje psichologijoje ir psichoterapijoje atleidimas suprantamas kaip valingas, sąmoningas ir savanoriškas vidinis procesas, kurio metu palaipsniui mažėja nuoskauda, kartėlis, priešiškumas ar keršto troškimas žmogui, padariusiam skriaudą.
⚠️ Svarbu: atleidimas nėra tapatus susitaikymui ar santykių atkūrimui ir nereiškia kito žmogaus veiksmų pateisinimo, toleravimo ar pamiršimo.
Jo tikslas – padėti žmogui išsilaisvinti iš užstrigimo praeities skausme ir kurti didesnę vidinę ramybę, lengvumą bei psichologinę gerovę (APA, 2018; Akhtar & Barlow, 2018; Song ir kt., 2025).
💡 Taip pat svarbus aspektas yra atleidimas sau, ypač kai žmogus yra įstrigęs kaltės, gėdos ar savęs smerkimo patirtyse.
Nuoskaudos kaupimas ar keršto troškimas savaime nėra psichikos sutrikimai, tačiau jie siejami su didesne įvairių psichikos sutrikimų rizika ir sunkesne jų eiga, ypač:
• depresijos
• distimijos
• potrauminio streso sutrikimo
• kompleksinio PTSS
• priklausomybių
• kai kurių asmenybės sutrikimų
(Reed & Enright, 2006; Sandage ir kt., 2015; Vismaya ir kt., 2024).
Tuo tarpu struktūruotos atleidimo intervencijos ir sąmoningas atleidimo praktikos taikymas siejami su:
✔ geresne psichine ir fizine sveikata
✔ mažesne psichikos sutrikimų rizika
✔ didesne subjektyvia gerove
(Wade ir kt., 2014; Akhtar & Barlow, 2018; Vismaya ir kt., 2024).
Todėl specialistams svarbu gebėti atpažinti neatleidimo procesus ir taikyti įrodymais grįstas terapines intervencijas, tokias kaip REACH, KET, DBT, RO-DBT, ACT ir CFT.
Mokymų dalyviai, peržiūrėję seminaro medžiagą, gauna pažymėjimą, patvirtinantį dalyvavimą mokymuose. Šis pažymėjimas gali būti naudojamas įvairiems tikslams, pavyzdžiui, darbdaviui pateikti, profesiniam ar asmeniniam tobulėjimui patvirtinti.
Atkreipiame dėmesį, kad už įrašytų mokymų peržiūrėjimą išduodamas pažymėjimas nėra registruojamas VASPVT Kompetencijų platformoje prie SAM, kurioje registruojami pažymėjimai, reikalingi asmens sveikatos priežiūros specialisto licencijai gauti ar pratęsti.
Nors šis pažymėjimas negali būti naudojamas licencijos pratęsimo ar išdavimo procedūrose, tačiau išlieka vertingas kaip mokymų baigimo ir žinių gilinimo įrodymas.