Priklausomybę turintis artimasis: kaip padėti jam ir sau? | Mokymai vyks: 2026 m. birželio 18 d.
Lektorė: psichologė-psichoterapeutė Eglė Neverauskienė.
2026 m. birželio 18 d.
18:00–21:00 val.
Nuotoliniu būdu (Zoom platformoje)
Priklausomybė yra sutrikimas nuo kurio kenčia nemaža dalis visuomenės. Kartu su jais kenčia ir jų artimieji. Didžiausios ir sunkiausios problemos artimiesiems kyla tuomet, kai priklausomybę turintis žmogus nenori, nepajėgia tvarkytis ir kreiptis pagalbos.
Dažnai, artimieji įsisuka į priklausomybę turinčių žmonių kasdienybę, gyvena ne savo, o kito žmogaus gyvenimo „ritmu“. Tai lyg gyvenimas skęstančiame laive. Laivo kapitonas yra priklausomybę turintis žmogus, o įgula – artimieji. Įgula žino, kad kapitonas gali priimti sprendimus, kurie laivo nenuskandins, tačiau nežino kaip galėtų tą parodyti ar padaryti palankiais būdais. Dažniausiai įgula stengiasi taip, kaip gali: komentuoja, kritikuoja, rėkia, kaltina ir tuo pačiu pasirūpina, kad kapitonas patirtų kuo mažesnes pasekmes dėl savo psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Nors visus šiuos veiksmus daro iš meilės ir rūpesčio, deja, toks elgesys laivo įgulai atneša neigiamas pasekmes: prastėjančią emocinę savijautą, depresiją, nerimo sutrikimus, nepasitenkinimą savo gyvenimo kokybe, o ir kapitonas toliau sukasi užburtame priklausomybės sutrikimo rate. Vienas iš kelių yra palikti kapitoną nuskęsti kartu su laivu, tačiau vertėtų sutikti, kad ne visi gali ir nori tą padaryti.
Gerų norų ir iš to išplaukiančios automatinės reakcijos į priklausomybę turintį asmenį žalą ir naudą trumpalaikėje bei ilgalaikėje perspektyvoje;
Savo individualią automatinę reakciją į priklausomybės sutrikimą turinčio asmenio elgesį;
Būdus padaryti įtaką priklausomybę turinčiam žmogui kreiptis pagalbos neaukojant savęs;
Blaivaus elgesio apdovanojimus;
Nesąmoningo paskatinimo toliau tęsti vartojimą nuėmimą;
Natūralių pasekmių priklausomybę turinčiam asmeniui davimą;
Kaltės jausmo mažinimą;
Savo gyvenimo kokybės gerinimą.