Neretai galime išgirsti mintis, jog emocinis pervargimas - tai tik darboholikų problema, ir jei nesijauti tokiu, reiškia „manęs tai nepalies“. Kitaip tariant, medicininę diagnozę „perdegimo sindromas“ lydi klaidingi stereotipai, nežinia ir net ignoravimas. Moksliniai tyrimai rodo, jog kuo mažiau žinoma apie šią diagnozę, kuo menkesnės žinios apie priežastis, simptomus, pasireiškimą, tuo daugiau šansų, kad perdegimo sindromo atvejų skaičius didės, jis bus diagnozuotas sunkesnės formos ir padėti sergančiam bus sunkiau.
Paradoksalu, tačiau perdegimo kaip reiškinio tyrinėjimo patirtis rodo, jog vieną gražią dieną susirgti perdegimo sindromu gali ir kiekvienas dirbantis ar bet kokia kita, įsipareigojimų ir atsakomybių kupina veikla užsiimantis žmogus. Moksliniai įvairių pasaulio universitetų tyrimai rodo, kad nuo perdegimo reiškinio neapsaugo nei santykinai palankus amžius, nei lytis, nei specialybė, nei pareigos. Taip pat aiškiai nustatyta, kad net yra tam tikros profesijos, kurių atstovams rizika perdegti yra gerokai didesnė.
Darboholizmas arba perdėtas darbo sureikšminimas ir savo vertės susiejimas tik su profesine veikla taip pat sąlygoja didelę perdegimo riziką. Seminare nagrinėsime ir nuostatas, kurios atveda žmones į savęs identifikacijos ir susiliejimo su specialybe, profesija, pareigomis būsenas ir kokias grėsmes tai ilgainiui kelia žmogaus psichologinei savijautai.
