Vaiko gijimas po streso ar traumos
Kaip suaugusieji (tėvai, artimieji, mokytojai, kiti specialistai) gali padėti vaikams po traumuojančių patirčių ir užtikrinti jų sveiką emocinį vystymąsi?
Elgesys, rodantis potrauminį susijaudinimą ar atsiribojimą, gali nebūtinai būti susijęs su trauma. Tai gali pasireikšti kaip:
naktiniai košmarai,
jau turėtų įgūdžių praradimas,
šlapinimasis į lovą,
sustiprėjęs prieštaravimas atsiskyrimui,
dienotvarkės pokyčiai,
valgymo sutrikimai,
traumą primenančių dalykų vengimas,
tikai ir kompulsyvus patirtos traumos atgaminimas.
Traumos pasekmės
Traumos gali būti įvairios – nuo bitės įgėlimo iki staigios šeimos nario mirties. Vaikystės trauma gali turėti pasekmių visam gyvenimui. Tai gali turėti įtakos suaugusiųjų psichinei sveikatai, priklausomybėms, depresijos ar nerimo vystymuisi, smurtui, psichikos ar kai kurioms fizinėms ligoms atsirasti. Traumos poveikis elgesiui ir emocijoms dažnai tampa akivaizdus labai anksti. Vaiko agresyvumas, nebendradarbiavimas, nerimastingumas, hiperaktyvumas ar neatidumas gali rodyti negydytą traumą. Vaikai gimsta gebėdami pagyti nuo trauminės patirties pasekmių. Jie žino kaip atsigauti ir daro tai spontaniškai, tačiau tik jei būna sudarytos tam tinkamos sąlygos.
Esminis gijimo reikalavimas - ryšys su mylinčiu, patikimu, suaugusiu žmogumi, kuris padeda vaikui jaustis saugiam, o vaiko kūnui - daryti tai, kam biologiškai jis yra sukurtas.
Seminaro metu bus gilinamasi į tai, kaip suaugusieji gali padėti vaikams po traumuojančių patirčių ir užtikrinti jų sveiką emocinį vystymąsi.
Dėl mokėjimų pavedimu ir dėl sąskaitų rašykite: [email protected].