MAXI plano prenumeratoriams - NEMOKAMAI

Temos aktualumas ir problematika

Autodestrukcinis ir save sabotuojantis elgesys yra aktuali bei svarbi tema šiandieniniame kontekste, kai susiduriame su aukštu ir didėjančiu streso lygiu, psichologiniu spaudimu būti „ ... iausiu“, kai gyvename apsupti ir lydimi aukštų socialinių, profesinių standartų ir lūkesčių. Šie elgesio modeliai daro didelę įtaką ne tik asmeninei gerovei, bet ir darbo aplinkai, socialiniams santykiams. Save sabotuojantis elgesys – tai veiksmų ar elgesio modelių rinkinys, kuris trukdo pasiekti asmeninius tikslus ar sėkmę, dažnai dėl vidinių konfliktų ar baimių. Sabotuojantis elgesys gali pasireikšti savikritika, perfekcionizmu, atidėliojimu, disfunkciniais/“toksiškais“ santykiais, per dideliu darbo krūviu ir pan. Autodestrukcinis elgesys – tai elgesys, kuris sąmoningai arba nesąmoningai kenkia asmens fizinei ar/ir emocinei gerovei.

Tyrimai rodo, kad nemaža dalis žmonių pasąmoningai užsiima savęs sabotavimu. Vieno tyrimo duomenimis, apie 63,3 % žmonių nurodo bent vieną savęs sabotavimo atvejį, t. y. veiksmus, kurie gali rimtai pakenkti jų santykiams The Relationship Between Medically Self-Sabotaging Behaviors and Borderline Personality Disorder Among Psychiatric Inpatients - PMC (nih.gov) Bendrai analizuojant tyrimus, galima matyti, kad darbo aplinkoje save sabotuojantis elgesys būdingas nuo 10% iki 30% Self-Sabotaging: Why It Happens and How To Stop (health.com) Pažvelgus į akademinę sritį, matyti, kad prokrastinacijos tyrimai, kas rodo save sabotuojantį elgesys studentams būdingas apie 15% - 25% Frontiers | A Theoretical Review on the Impact of EFL/ESL Students’ Self-Sabotaging Behaviors on Their Self-Esteem and Academic Engagement (frontiersin.org)

Tyrimai rodo, kad apie 5% suaugusiųjų per savo gyvenimą buvo įsitraukę į savižalos elgesį, o paaugliai turi žymiai didesnį savižalos paplitimą -  apie 17% Important Facts and Statistics About Self-Harm: Prevalence, Risk Factors, & More (therecoveryvillage.com)

Paminėta statistika rodo, kad autodestrukcinis ir save sabotuojantis elgesys yra dažnai pasitaikantis žmonių elgesyje, o tai lemia temos aktualumą ir svarbumą.

Lektoriai

dr. Julius Neverauskas

Gydytojas psichoterapeutas

Medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Jau daugiau kaip du dešimtmečius dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Julius Neverauskas nuolat tobulinasi pats ir skaito paskaitas bei veda užsiėmimus užsienio šalyse.

Inga Juodkūnė

Psichologė – psichoterapeutė

Psichologė – psichoterapeutė, dėmesingo įsisąmoninimo (ang. mindfulness) trenerė, autobiografinio romano “Rytoj vėl patekės saulė” autorė. Teikia individualias psichologines konsultacijas ir veda palaikymo grupes. Specializacijos sritys: pagalba esant depresijai, savižudybių prevencija, emocijų valdymas, asmeninių krizių įveikimas, asmenybės augimas. Nuo 2019 m. veda ilgalaikes emocinės paramos grupes patiriantiems depresiją ir nerimą. Nuo 2017 m. veda mindfulness grupes, terapinio rašymo dirbtuves. Daugiau nei 15 metų turi lektoriaus darbo patirties. Rašo savo tinklalapį “Atspirties taškas”.

Autodestrukcinis ir save sabotuojantis elgesys yra kompleksiški ir sunkiau identifikuojami dėl kelių priežasčių:

  • Tai “pasislėpęs” arba nesąmoningas elgesio modelis - daugelis autodestrukcinio elgesio formų, ypač savęs sabotavimas, gali būti subtilios ir lengvai racionalizuojamos, todėl jos lieka nepastebėtos arba netinkamai interpretuojamos. Pasak tyrimų, žmonės, kurie užsiima prokrastinacija ar yra linkę į perfekcionizmą, dažnai nesuvokia, kad tai yra save sabotuojantis elgesys, kuris trukdo jų sėkmei ir gerovei.

  • Daugialypės priežastys: autodestrukcinio elgesio priežastys yra įvairios ir dažnai susijusios su kompleksiniais psichologiniais ir socialiniais veiksniais. Vaikystės traumos, žema savivertė, emocijų reguliavimo sunkumai, socialinė izoliacija ir kitos priežastys gali lemti šių elgesio modelių atsiradimą.

  • Autodestrukcinis elgesys negatyviai veikia psichikos būklę ir kartais veda į ilgalaikes negatyvias pasekmes, tokias kaip priklausomybes ar didina savižudybės riziką. Todėl tai tik patvirtina, kodėl būtina tinkamai identifikuoti tokį elgesį ir laiku išmokti jį valdyti.

Seminaro uždaviniai

  • Supažindinti mokymų dalyvius su autodestrukcinio elgesio ir save sabotuojančio elgesio prigimtimi ir pasireiškimo formomis

  • Suteikti žinių, kaip identifikuoti savidestrukcinio ir save sabotuojančio elgesio modelių priežastis ir pačius elgesio pasireiškimus

  • Suteikti praktinių žinių apie šiuolaikinės psichoterapijos metodus, padedančius esant save sabotuojančiam ar autodestrukciniam elgesiui

  • Išmokyti konkrečių praktinių metodikų, padedančių suvaldyti autodestrukcinį elgesį ir savižalą

  • Supažindinti su praktiniais įgūdžiais, kuriuos gali naudoti asmenų, pasižyminčių autodestrukciniu elgesiu artimieji (ypač tokių paauglių tėvai) ir patys asmenys

Ką gausiu įsigyjęs šiuos mokymus?

  • Seminaro vaizdo pamokas, kurių bendra trukmė 3 val. 15 min.

  • Renginio medžiagą-skaidres, praktines rekomendacijas ir kitas priemones, kurias galės pritaikyti darbe su klientais, rekomenduojamą literatūros sąrašą.

  • Papildomą lektorių medžiagą, pateiktą jau po seminaro.

  • Mokymų įrašai bus pasiekiami 365 dienas nuo įsigyjimo datos.

  • Galimybę tiesiogiai klausti jiems aktualių klausimų ir čia pat gauti atsakymus.

  • Išklausyto seminaro pažymėjimą.

  • Prieigą prie bendruomenės Facebook grupės.

Seminaro programa

  • Nauda dalyviams Susipažins su aiškiais ir mokslu grįstais metodais, kurie padeda efektyviai įveikti įvairias savidestrukcinio ir save sabotuojančio elgesio formas.

  • Kokios yra priežastys dėl kurių žmonės gali sabotuoti savo sėkmę ar būti linkę į savidestrukciją, įskaitant vaikystės traumas, žemą savivertę, nerimą ir depresiją. Kokios autodestrukcinio elgesio priežastys? Kodėl sunku sustoti save žaloti?

  • Kokios psichoterapinės priemonės yra efektyviausios dirbant su autodestrukciniu elgesiu (tame tarpe ir savižala) ir save sabotuojančiu elgesiu (savikritika, perfekcionizmu, atidėliojimu ir pan.)

  • Kaip stabdyti savižalą? Kaip elgtis šalia esantiems ir padėti sau?

  • Klausimai – atsakymai.

Mokymų medžiaga

    1. Vaizdo pamoka

    1. Vaizdo pamoka

    1. Vaizdo pamoka

    1. dr. Juliaus Neverausko skaidrės

    2. Ingos Juodkūnės skaidrės

Apie mokymus

  • €59,00
  • 5 pamokų
  • 3 valandų vaizdo įrašo turinio

Dėl mokėjimų pavedimu ir dėl sąskaitų rašykite: [email protected].